pyraginis

pyrãginis, -ė adj. (1) NdŽ, pyragìnis (2) 1. skirtas pyragams kepti, pyragų kepamasis: Pyragų, pyragìnė tešla KI718. Pyragìniai miltai KII184. Šliužiukus daro iš pyraginės tešlos LTR(Lkv). ║ skirtas pyragams minkyti: Atnešk iš užpečkio pyragìnę geldą, įminkysim pyrago Žvr. 2. iš pyragų tešlos padarytas: O man teko pati geriausia dovana – pyraginė antis A.Vencl. Tę pasiviešėjęs, an dovanoto pyraginio arklio parjojau Jrk14. Maž buvo debesiai pyraginiai i trynės vienas in kitą, tai ir išbyrė[jo] pyrago kavalkai TDrIV267.

◊ pyrãginė gerklė̃ juok. kvėpuojamoji gerklė: Bevalgant pašoko mun į pyragìnę ger̃klę Slnt. Įšoko duonos trupinys į pyragìnę gérklę Mrj.